Lietuviškai English Polish
Versija neįgaliesiems
Į pradžiąSvetainės žemelapisEl.paštas
Į pradžią
Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 19
LT-18116 Švenčionys
Tel. (8 387) 66 372
Faks. (8 387) 66 365
El. paštas savivaldybe@svencionys.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 188766722
Naujienos Apie savivaldybę Gyventojams VAKCINACIJA NUO COVID-19 Verslininkams Turizmas Projektai
2021 m. spalio 19 d.

KITA INFORMACIJA
- Pagrindinis puslapis
- Atliekų tvarkymas
- Viešoji tvarka
- Civilinė sauga
- Mobilizacija
- Nuotraukų galerija
- Želdiniai
- Aplinkos monitoringas
- Klausimai atsakymai
- Gyventojų skelbimai
- Laisvos darbo vietos
- Svetainės struktūra
- Pastebėjus klaidą

Prisijungimas gyventojams

Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo: 2006-05-02
Iš viso apsilankė: 11677262
Šiandien apsilankė: 5800
Dabar naršo: 36


Švenčionių seniūnija
Švenčionių miesto seniūnijaŠvenčionėlių g. 6A,
LT-18112 Švenčionys,
Švenčionių r. 
Tel. (8 387) 51 733, 51 944, 51 637, 51 817
El. paštas svencionys@svencionys.lt 

Švenčionių seniūnė
Ina Sinienė
Mob. 8 682 10784
El. paštas
I.Siniene@svencionys.lt

Švenčionių seniūnija – viena iš vienuolikos Švenčionių rajono savivaldybės administracinių dalių, su administraciniu centru Švenčionių mieste, kuriame yra savivaldos institucijos, mokymo, gydymo ir kultūros įstaigos. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnija buvo įkurta 2013 m. gruodžio 1 d. sujungus Švenčionių seniūnija ir Švenčionių miesto seniūniją. 

Švenčionių seniūnija užima apie 16413 ha plotą.

Švenčionių seniūnijoje gyvena apie 6546 gyventojų.
Švenčionių seniūnijos teritorijoje yra 28 kapinės.
Pačiame Nalšios viduryje, ten kur Nemuno ir Dauguvos upių takoskyra eina, išsidriekia senieji Švenčionys. Tai kalnais ir kalvelėm garsus kraštas. Bet dar garsesnis savo praeitimi. Kiek atmena mūsų senoliai, čia buvo Nalšios žemės širdis. Pagal senumą miestas su Vilniumi lygiuojasi. Mįslingas šio krašto vardas, gal šalia šventa giria žaliavusi, gal vandenys šventi srovenę. Čia buvusi lietuvių šventvietė, iš čia ir vardas – Švenčionys – kilęs.
Švenčionių miestas įsikūręs rytiniame Lietuvos pakraštyje, 75 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, 6 km nuo sienos su Baltarusija, sausame giliame slėnyje, prie pat čia prasidedančio Kunos upelio, nešančio savo vandenis į Baltarusiją. Švenčionys yra daugelio kelių sankirtoje. Iš Švenčionių keliai eina į Vilnių, Zarasus, Ignaliną, Lentupį (Baltarusija), Vidžius (Baltarusija) per Adutiškį, Mielagėnus Ignalinos r.

Istorija
. Pirmosios rašytinės žinios apie Švenčionis yra 1486 m., tačiau užuominų apie Švenčionis yra jau XIV amžiaus pabaigoje.
XII-XIV a. šalyje ryškiau atsiskiriant amatams nuo žemės ūkio, Švenčionys ėmė augti kaip regiono ūkinis, administracinis, religinis centras, didžiojo kunigaikščio Domeno dvaras. Čia didysis kunigaikštis Vytautas medžiodavęs, apgyvendinęs belaisvius totorius, kurių palikuonys daugel amžių buvo sumanūs kailių, odų, pakinktų amatininkai. 1414 metais Vytautas Didysis Švenčionyse pastatydino medinę bažnyčią, įsteigė vieną seniausių Rytų Lietuvoje katalikišką parapiją. Švenčionys visą laiką buvo vienu svarbiausių Rytų Lietuvoje ekonominiu, kultūriniu centru. 1791 metais – tai Užnerio pavieto centras, o 1800 m. sausio 31 d. (s. st.) aukščiausioji Rusijos valdžia prie caro – Valdantysis Senatas, nutarė Švenčionių miestelyje leisti įsteigti rotušę. Ši data laikytina Švenčionių tapimo miestu pradžia. 1801 metais buvo įkurta miesto savivalda.
Švenčioniškiams ilgus šimtmečius teko išgyventi ne tik ekonominio, kultūrinio pakilimo, bet ir sunkius išbandymų metus. Ne kartą Švenčionys buvo užpulti ir sudeginti kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų, nusiaubti kitų užkariautojų ir stichinių nelaimių. Šiaurės karo (1700–1721) metu švedų, rusų, saksų kariuomenės atnešė badą ir marą. 1709 – 1710 metais išmirė nuo maro trečdalis švenčioniškių. Jų atminimui 1905 metais Miško gatvės gale pastatytas metalinis kryžius, kuris stovi ir dabar. Prancūzijos karo su Rusija metu Napoleono kariuomenė pražygiavo per Švenčionis. Švenčionyse buvo apsistojęs ir pats Napoleonas, tačiau prancūzmetis Švenčionims buvo sunkus metas. Prancūzų kareiviai plėšė miesto gyventojus, padeginėjo jų namus.
Švenčionių miestas ir visas kraštas nuo 1795 metų iki 1990 metų kovo 11 d. buvo okupuotas įvairių okupantų. Iki 1918 m. – carinės Rusijos, 1918 – tarybų Rusijos, 1920 metais Švenčionis okupavo Lenkijos generolo L. Želigovskio armija. Įžengus 1939 metais į mūsų kraštą Raudonajai Armijai ir išvijus lenkų okupantus, Vilniaus kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, Švenčionys atiteko Baltarusijos TSR. Tik 1940 metų liepos mėnesį Švenčionys buvo prijungti prie Lietuvos. Toliau sekė sovietinė, hitlerinės Vokietijos ir vėl sovietinė okupacija. Visos šios okupacijos skaudžiai atsiliepė Švenčionių ekonomikai, kultūrai, švietimui, žmonėms.
Švenčionių miesto ir krašto žmonės nebuvo pasyvūs okupantų nurodymų vykdytojai. Dauguma jų buvo aktyvūs kovotojai. Ypač aktyviai švenčioniškiai dalyvavo 1831 ir 1863 metų sukilimuose. 1931 metais kun. Anupro Labučio vadovaujami sukilėliai užėmė Švenčionis. Aršūs mūšiai vyko 1863 metais. 1896 metais sukilimų aukų atminimui buvo pastatyta miesto koplyčia, kurią sovietinė valdžia 1964 metais nugriovė, o 1989 m. visų dorų žmonių šventa valia ji buvo atstatyta.
Švenčioniškiai aršiai priešinosi visoms okupacijoms, ypač paskutinei – sovietinei. Tai liudija istoriniai paminklai: koplyčia 1831-1863 metų sukilimo aukoms, nepriklausomybės kovų savanorių, sukilėlių, knygnešių kapai katalikų kapinėse, Lietuvos partizanų memorialas ir kt.
Švenčionys – daugiatautis miestas. Čia nuo senų laikų gyvena įvairių tautybių žmonės. Tai lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai, totoriai, žydai, ukrainiečiai ir kiti. Prieš Antrą pasaulinį karą Švenčionyse gyveno 3900 žydų. Tačiau karo metais absoliuti jų dauguma buvo išžudyta. Švenčionyse buvo įkurtas getas, tai liudija miesto parke pastatytas paminklas. Įvairių okupacijų metu žiauriai nukentėjo ir lietuviai. Carizmo laikais buvo uždrausta lietuviška spauda, lietuviškos mokyklos. Lenkų okupacijos metais įvairiais būdais buvo stengiamasi lenkinti lietuvius, jie buvo persekiojami. Lietuvis negalėjo dirbti valdiškame darbe, todėl privalėjo pakeisti tautybę, o kartais net pavardę. Šiek tiek švelnesnė antilietuviška politika buvo vykdoma sovietiniais metais.
Kadangi Švenčionyse gyvena ir gyveno įvairių tautybių žmonės, tai atsispindi miesto konfesijų įvairovėje. Seniausia ir skaitlingiausia religinė bendruomenė – Romos katalikų, susikūrė Vytautui Didžiajam 1414 metais pastačius pirmą katalikišką bažnyčią. Dabartinė Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia pastatyta 1898 metais, 2000 metais ji naujai suremontuota, pagražinta.

 
Visų Šventųjų bažnyčia
 
Šventoriuje yra palaidotas sukilėlių vadas A. Labutis, stovi paminklas bažnyčios statytojui klebonui Mozei Jusiui.

Antra pagal skaitlingumą mieste yra sentikių konfesinė bendruomenė, įsikūrusi 1740 metais ir Strūnaičio gatvėje pastačiusi Šv. Uspenijaus maldos namus.
Švenčionių mieste veikia ir stačiatikių bendruomenė. 1843 metais miesto pakraštyje buvo pastatyta medinė Šv. Petro ir Povilo cerkvė, o 1898 metais iškilo erdvi, puošni bizantinio stiliaus Švč. Trejybės cerkvė.
Laikotarpyje tarp pasaulinių karų gausi žydų bendruomenė turėjusi net 5 sinagogas. Apie tai byloja 2002 metais miesto parko pakraštyje atidengtas paminklinis akmuo.
Miesto gyventojų daugiatautiškumą, konfesijų įvairovę liudija ir esančios mieste 5 kapinės: katalikų, stačiatikių, sentikių, totorių (musulmonų), žydų (neveikiančios).
Jau viduramžiais Švenčionys garsėjo savo amatininkais, manufaktūromis, kurios vėliau peraugo į fabrikus, gamyklas. Ilgą laiką veikė veltinių fabrikas.

ŠVENČIONIŲ MIESTO VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
. Seniausia miesto įmonė – N. Taraseisko 1883 m. įkurtas pirmas ir vienintelis tuometinėje Rusijoje Švenčionių vaistažolių fabrikas, kuris dirba ir dabar, gamina įvairias vaistines arbatas ir tiekia jas ne tik vietinei rinkai, bet eksportuoja į daugelį pasaulio šalių, o savo vaistažolių supirkimo punktus turi daugelyje Rytų Lietuvos rajonų.
Yra AB „Švenčionių švara“, teikianti gyventojams, įmonėms komunalines paslaugas, bendra Suomijos ir Lietuvos įmonė UAB Fortum Švenčionių energija, teikianti šilumą, AB „Firidas“ – spaustuvės paslaugas, „Narika“ – vykdanti statybos darbus.
Mieste veikia Švenčionių pirminės sveikatos ir priežiūros centras (PSPC) ir Švenčionių ligoninė, kuriose gali būti suteikta visa reikalinga medicininė pagalba.

VšĮ Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centras
Strūnaičio g. 3, LT–18127, Švenčionys, tel. (8 387) 51148

VšĮ Švenčionių rajono ligoninė
Partizanų g. 4, LT-18126, Švenčionys, tel. (8 387) 51607
Dirba 3 vaistinės, 2 veterinarijos vaistinės. Be to, mieste veikia socialinių paslaugų centras su padaliniais, tai – 30 vietų senų ir neįgalių žmonių globos namai, paslaugų, teikiamų namuose, tarnyba.
Mieste įsikūręs savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė.
Mieste įsikūrusios rajono savivaldybės ir valstybinės įstaigos, aptarnaujančios rajono gyventojus ir įmones: prokuratūra, teismas, policija, advokatės Rimutės Giruckienės ir advokato Mindaugo Normanto advokatų kontoros, notarės Marijos Miliūnienės notaro kontora, antstolės Svetlanos Kastanauskienės antstolio kontora, mokesčių inspekcija, Sodra, įdarbinimo paslaugas teikia neseniai naujame pastate įsikūrusi Švenčionių darbo birža, savo paslaugas teikia Registrų centras, VĮ Vilniaus filialas, Švenčionių skyrius, 2006 m. įsikūrė naktinis klubas „Storm“, kuris sulaukė daugybės lankytojų dėmesio, gausų žmonių būrį sulaukia kavinė „Arka“, kuri kviečia skaniai pavalgyti.

UGDYMO ĮSTAIGOS. Mieste veikia 4 mokyklos:
– seniausia miesto mokykla Z. Žemaičio gimnazija, įkurta 1918 metais Zigmo Žemaičio, vėliau daug metų dirbusio Vilniaus Universiteto rektoriumi, ir viena iš dviejų, veikusių lenkų okupuotame Vilniaus krašte.
Adutiškio g. 18, LT-18109, Švenčionys, tel. (8 387) 51 112
       Švenčionių progimnazija,
Lentupio g. 32, LT-18126, Švenčionys, tel. (8 387) 51 732
Švenčionių  pradinė mokykla,
      Adutiškio g. 18, LT-18109, Švenčionys, tel. (3 8 387) 66 185
Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokykla,
Lentupio g. 3, LT-18126, Švenčionys, tel. (8 387) 51052
Švenčionių rajono sporto centras, Vilnaius g. 19, LT-18116, Švenčionys, tel. (8 387)  52480
      Lopšelis-darželis „Gandriukas“ Sodų g. 30, LT-18126, Švenčionys, tel. (8 387) 52130
     „Gandriuko“ lopšelyje darželyje yra dvi  vaikų su negalia grupės.

Nalšios muziejaus parodaNuo 1945 metų Švenčionių mieste veikia Nalšios kraštotyros muziejus, 1999 metais persikėlęs į naujai pastatytas patalpas ir sukaupęs savo fonduose daugiau nei 52 tūkst. eksponatų.
Yra viešoji ir vaikų bibliotekos. Švenčionių miesto kultūros centras turi ne tik puikią žiūrovų salę, organizuoja daug puikių renginių miesto gyventojams, bei jungia gausų įvairių pomėgių meno mėgėjų būrį.
Aukštaitijos ansamblisŽinomiausias, prieš 22 metus įkurtas „Aukštaitijos“ dainų ir šokių ansamblis, koncertavęs ne tik savo krašto žmonėms, bet ir su koncertinėmis programomis apkeliavęs nemažai Europos valstybių. Kiti meno kolektyvai, mėgstami švenčioniškių ir ne tik jų, jau 18 metų gyvuojantis pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Trepsis“, jumoro grupė „Šmirgelis“. Atgimsta vaikų dainų ir šokių ansamblis „Aukštaitukai“.

Žymūs poslinkiai tautiniuose santykiuose. Mieste aktyviai veikia žydų ir totorių bendruomenės, vadovaujamos M. Šapyros, M. Muchlios, 1994 metais įsikūrė baltarusių bendruomenė „Siabrina“, vadovaujama N. Susvilos. Senas tradicijas turi ir lenkų bendruomenė.
Reikiamas dėmesys ir pagarba skiriama Švenčionims nusipelniusių žmonių atminimo pagerbimui. Z. Žemaičio vardas suteiktas jo įkurtai gimnazijai, A. Rymo, vieno iš šios gimnazijos direktorių, lietuvybės puoselėtojo Švenčionyse, gydytojo, vardas suteiktas vienai miesto gatvių, o 1990 m. Švenčionių katalikų kapinėse pastatytas ir pašventintas kenotafas.
Memorialinėmis lentomis ar antkapiais paženklinti mokytojo, kompozitoriaus Antano Šerėno, 1831 m. sukilėlių vadovo, kunigo A. Labučio 1941 m. birželio sukilėlių majoro A. Bartkaus ir kapitono A. Pilvelio, knygnešių A. Padlecko, M. Vaiškūno, garsaus lenkų lakūno F. Žvirkos, lietuvybės puoselėtojo Vilnijoje profesoriaus kunigo J. Skruodžio vardai.
2002 metais miesto parke, įamžinant švenčioniškių kovas už laisvę ir nepriklausomybę, pastatyta skulptoriaus J. Kazlausko sukurta skulptūrinė kompozicija „Laisvė“.
Daug vertingos medžiagos apie Švenčionis galima rasti 2001 metais išleistoje Jono Juodagalvio knygoje „Švenčionys: dvaras-miestelis-miestas“.

Švenčionių seniūnijoje yra 106 kaimai bei vienkiemiai. Didžiausi iš jų: Milkuškos (230 žm.), Zadvarninkai (219 žm.), Stanislavavas (129 žm.), Šventa (171 žm.).
Seniūnijos teritorija ypač rytinėje dalyje labai kalvota. Čia daug ežerėlių, pelkių (Samanis, Vystutis, Ilgis ir kt). Kaimai čia įsikūrę ne užuovėjose, bet aukštumose (Stūgliai, Kulniškė, Krašuona). Auga mišrūs miškai. Šventos k. įsikūręs Sirvėtos regioninis parkas. Seniūnijos teritorija ribojasi su Ignalinos r.
Manoma, kad seniūnijos teritorijoje žmonės gyveno senai – akmens amžiuje, 4-5 tūkst. metų pr. m. e. Tai liudija įvairūs radiniai. Yra nemaža pilkapių, piliakalnių (Medišionių, Šventos, Aučynų, Stūglių, Kačeniškės ir kt.), kurie liudija, kad žmonės gyveno sėsliai. Seniūnijos teritorija buvo okupuota buržuazinės Lenkijos. Buvo įsteigtos lenkų pradinės mokyklos (Kačeniškės).
Pats seniausias ir įžymus kelias ne tik seniūnijos teritorijoje, bet ir visame rajono krašte yra kelias Švenčionys-Ignalina, kuris nutiestas Kotrynos II valdymo metais. Vieni žmonės šį kelią vadina Kotrynos keliu, kiti – Kotrynkeliu. Šis kelias minimas 16 amž.
Seniūnijos teritorijoje yra nemaža gamtos paminklų. Netoli Setikės k. ir Bavainiškės vs. rytinėje Setikio ežero pusėje tyvuliuoja nuostabaus grožio šaltinis „Lino verdenė“. Ją noriai lanko žmonės, čia ilsisi, maudosi. Verdenės vandenyje ištirpę karbonatų, geležies ir sieros junginių, turinčių gydomųjų savybių. 1985 m. šaltinis paskelbtas hidrologiniu gamtos paminklu, priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.
Šventos kaime, šalia Šventos dvarvietės, yra dvidešimt šešių liepų pavėsinė. Jos auga ratu. Liepas 19 amž. sodino dvarvietės šeimininkė. Jaunų liepaičių šakos buvo lenkiamos svarsčiais į išorinę pusę. Tokiu būdu ir susiformavo įspūdinga pavėsinė. 1968 m. ši liepų pavėsinė paskelbta gamtos paminklu, o 1987 m. priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų.
Prie respublikinės reikšmės paminklų priskirta Medišionių k. augančios liepos, Adamavo ąžuolas (šalia Adamavo vs.), „Piramidinis ąžuolas“ (šalia Stanislavavo dvarvietės). Netoli Neversčių k. yra uosynas – botaninis draustinis.
Seniūnijos teritorijoje veikia Kurpių žemės ūkio bendrovė, uždaros akcinės bendrovės „Almra“, „Savutė“, „Deonista“ Šventos kaime veikia autoservisas.
Seniūnijoje veikia kultūros centro filialas (Stanislavavo), 3 bibliotekos (Šventos, Stanislavavo, Milkuškų,). Yra  kaimo bendruomenes: Milkuškų, „Vystučio“ Stanislavavo vs., Šventos ir Činčikų, „Pavasaris“ Šutonių k., „Už Siauruko“ Ragaučinos k, „Uždvaris“ Zadvarninkų k. ir  asociacija „Žukų bendruomenė“.
Veikia 3 medicinos punktai (Stanislavavo, Šventos, Milkuškų), 2 parduotuvės (Milkuškų, Zadvarninkų), Šventos k. prekybos kioskas, Zadvarninkų kaime veikia 2 barai.
Seniūnijos teritorijoje vyrauja smulkus ir vidutinis ūkis. Pagrindinis žmonių pragyvenimo šaltinis – žemdirbystė, gyvulininkystė, vaistažolių, grybų, uogų rinkimas, medienos ruoša. Stambiausi seniūnijos ūkininkai: Rimantas Stankūnas (Stanislavavo vs.), Giedrius Čičiurka (Naujasalio k.) ir Vilius Bogdanovičius (Kukiškės k.).
Sirvėtos regioninio parko teritorija užima 8735 ha plotą. 7505 ha plotas yra Švenčionių r. ir 1230 ha Ignalinos rajone. Parke išskirtinas 84,0 ha plotą užimantis Saločio telmologinis draustinis. Jis pasižymi didelėmis apyežerių pelkėmis ir biotipų įvairove.
148 ha plotą užima Ilgio hidrografinis draustinis, pasižymintis natūralių biotipų įvairove.
Unikalus, kraštovaizdžio formomis išskirtinas Čiūlėnų geomorfologinis draustinis. Parko teritorijoje yra 4 kraštovaizdžio draustiniai: Sirvėtos, Pailgio, Šventos ir Kulniškės. Parko teritorija pasižymi įvairia ir įdomia augalija – randama 10 Lietuvos Raudonoje knygoje registruotų augalų rūšių.
Parke yra rengiamos turistinės, pažintinės ekskursijos įvairiais maršrutais, aplankant architektūros, gamtos, archeologijos, gamtos-kraštovaizdžio draustinius, partizanų žuvimo vietas (Bujutiškės, Darinės kaimuose). Norintiems aktyviai praleisti laisvalaikį, čia yra geros sąlygos: sportuoti gamtoje, pasivažinėti dviračiais, stovyklauti, žiemą paslidinėti slidėmis. Tam yra numatyti žiemos sporto – slidžių maršrutai, vasarą: pėsčiųjų, dviračių ir autoturizmo maršrutai.

[Atgal] [Į viršų]

Paskutinis atnaujinimas: 2017-05-19 08:26:53
SAVIVALDYBĖS MERAS

Mero darbotvarkė

Naujienų prenumerata
POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
 Video archyvas 
 
Vardadieniai { visi }
Šiandien:
Geisvilas
Kantrimė
Kleopatra
Laura
Rytoj:
Gedas
Geimina
Adelina
Adelė











































 
© Švenčionių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas