Lietuviškai English Polish
Versija neįgaliesiems
Į pradžiąSvetainės žemelapisEl.paštas
Į pradžią
Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 19
LT-18116 Švenčionys
Tel. (8 387) 66 372
Faks. (8 387) 66 365
El. paštas savivaldybe@svencionys.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 188766722
Naujienos Apie savivaldybę Gyventojams VAKCINACIJA NUO COVID-19 Verslininkams Turizmas Projektai
2021 m. lapkričio 27 d.

KITA INFORMACIJA
- Pagrindinis puslapis
- Atliekų tvarkymas
- Viešoji tvarka
- Civilinė sauga
- Mobilizacija
- Nuotraukų galerija
- Želdiniai
- Aplinkos monitoringas
- Klausimai atsakymai
- Gyventojų skelbimai
- Laisvos darbo vietos
- Svetainės struktūra
- Pastebėjus klaidą

Prisijungimas gyventojams

Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo: 2006-05-02
Iš viso apsilankė: 11868256
Šiandien apsilankė: 3511
Dabar naršo: 34


Rajono kultūros paveldas
Švenčionių rajono praeitį liudija kultūros paveldo objektai, vertingiausi įrašyti į Kultūros vertybių registro sąrašą, kuris yra nuolat papildomas.

Archeologinės kultūros paveldo vertybės
Tai piliakalniai, pilkapynai, kapinynai, senovės gyvenvietės. Žymiausios archeologinės vietos – Rekučių gynybinis įtvirtinimas, datuojamas XII–XIII a., yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Gynybinį įtvirtinimą sudaro pylimas ir priešais jį esantis griovys. Pylimas yra iki 1,1 m aukščio ir 5 m pločio ties pagrindu. Archeologai nurodo, kad greičiausiai gynybinė užtvara buvo pastatyta siekiant užkirsti kelią Livonijos ordino žygiams į krašto gilumą arba ginantis nuo Polocko kunigaikščių. Tiesioginė tokio pylimo paskirtis buvo atremti priešo kavalerijos antpuolius.
Kretuono akmens amžiaus gyvenviečių kompleksas yra antras pagal dydį Lietuvoje po Šventosios. Vykdyti šių gyvenviečių tyrinėjimai, radinių gausa atskleidžia svarbius šio krašto priešistorės puslapius.
Piliakalniai – gražiausi ir visuomenei žinomiausi archeologijos paveldo objektai. Jų Švenčionių rajone net 26. Arčiausiai Švenčionių miesto – Cirkliškio piliakalnis, dar vadinamas Perkūno kalnu, datuojamas I tūkstantmečio antra puse, II tūkstantmečio pradžia. Jau pats nuo seno žinomas piliakalnio vardas – Perkūno kalnas tikrai turėjo būti susietas su senovės lietuvių kulto ir aukojimo vieta.
2004–2006 m. vyko šio piliakalnio tvarkymo darbai, kuriuos atlikus piliakalnis tapo patraukliu ir prieinamu objektu kultūriniam turizmui.
Sirvėtos regioniniame parke pritaikytas lankymui Kačėniškės piliakalnis. Darbai atlikti iš projekto „Saugomų teritorijų tvarkymo (II etapas)“



Architektūros paveldo objektai
Architektūrine verte išsiskiria Cirkliškio buvusios dvaro sodybos statinių kompleksas – rūmai, ledainė, kalvė, oficina, sandėlis.

Tikslesnių žinių apie Cirkliškį turime tik iš XIX a., kuomet jis priklausė Mostovskiams. 1823–1830 m. rūmus pastatydino dvarininkas Edvardas Mostovskis pagal nežinomo iš Vienos atvykusio architekto projektą. 1905–1909 m. dvaras atiteko Chaleckiams, po II–ojo Pasaulinio karo sodybą perėmė tarybinis ūkis, vėliau čia įsikūrė žemės ūkio technikumas( dabar profesinio rengimo centras). 1997–2008 m. rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento lėšomis Cirkliškio dvaro rūmai buvo restauruojami.
Rajone yra dar 9 dvarų sodybos, kurios užima reikšmingą vietą paveldo fone ir kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje.
Kultūros vertybių registro sąraše yra 6 rajono bažnyčios: Labanoro, Strūnaičio, Balingrado, Januliškio ir Pavoverės, Kaltanėnų.
Taip pat dvi cerkvės: Švenčionių Švč. Trejybės stačiatikių cerkvė, Jurgeliškių sentikių cerkvė.
2015–2018 m. Švenčionių stačiatikių parapija kooperuojant lėšas su Kultūros paveldo departamentu ir Švenčionių r. savivaldybės administracija vykdo Švenčionių Švč. Trejybės stačiatikių cerkvės tvarkybos darbus.
Švenčionių miesto praeitį liudija išlikę XIX pab.–XX a. pradžios statiniai. Į Kultūros vertybių registro sąrašus įrašyti 9 miesto statiniai.
Pastatas statytas 1867m ., buvo įsikūrusios carinės administracijos įstaigos.
Rajone išlikę 3 malūnai – du vandens ir vienas motorinis. Vienas iš geresnės būklės malūnų Vilniaus apskrityje – vandens malūnas Naujo Strūnaičio kaime, pastatytas apie 1847 m., priklausė Strūnaičio dvarui, kurį valdė Konstantinas Maslovskis. Tai romantizmo stiliaus pastatas su savita langų puošyba.

Kaltanėnų miestelio istorinė dalis
Miestelio dalis iš esmės susiformavusi XVI–XX amž. 4–ojo dešimtmečio pabaigoje, išsidėsčiusi Žeimenos deš. krante, šios upės ir Žeimenio ežero suformuoto pusiasalio šiaurės rytinėje dalyje. Apima aikštę ir pagrindinės gatvės atkarpą. Vyrauja XX a. mediniai vieno aukšto pastatai. Kaltanėnai – linijinio plano miestelis, kuriam savitumo teikia aikštės tipas.Tai vienintelis miestelis Lietuvoje, turintis akligatvinę aikštę. Panoramoje labai ryški istorinė dominantė – bažnyčia, kuri stovi miestelio gale.

Želdynai
Buvusių dvarų sodybų teritorijas puošė parkai. Į Kultūros vertybių registro sąrašus įrašyti Kaltanėnų ir Cirkliškio buvusių dvarų sodybų istoriniai parkai. Iki šių dienų savo erdvinę struktūrą išsaugojo Cirkliškio parkas. Tai peizažinis parkas, užimantis 34,5 ha, įkurtas apie 1830 m. Parke buvo kanalų ir tvenkinių sistema. Iki 1863 m. parke vyravo pušynai, dabar auga klevai, liepos, europiniai maumedžiai, paprastieji kaštonai.

Istoriniai-memorialiniai paveldo objektai
Švenčionių kraštą garsino žymūs veikėjai – kompozitorius A. Šerėnas, rašytojas–kunigas J.Skruodis, mokytojas – daktaras A. Rymas, knygnešiai A. Burba, M. ir S. Vaiškūnai, K. Černiauskas, M. Padleckas. Šių asmenų kapai paskelbti kultūros vertybėmis.
Rajone turime net 50 senųjų neveikiančių kaimo kapinių. Jos pažymėtos paminklinėmis lentomis.
XX a. vykusieji karai ir okupacijos paliko skaudų pėdsaką Švenčionių rajone. Įvairiose rajono vietose turime karių kapinių ir kapų. Adutiškio, Svirkų, Švenčionėlių ir Pabradės seniūnijose priskaičiuojama net 11 Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių karių kapinių .
Skaudžius žydų genocido įvykius mums primena memorialas prie Švenčionėlių, masinėje žydų sušaudymo vietoje, kur 1941 m. spalio mėn. buvo nužudyta apie 8000 žydų iš visos Švenčionių apskrities.
Atminti svarbiausiems Švenčionių rajono rezistencijos 1944–1953 m. įvykiams atminimo ženklai ir paminklai pastatyti įvairiose rajono vietose.
Lietuvos partizanų memorialas Cirkliškyje žymi vietą, kur yra palaidota apie 90 Lietuvos partizanų, žuvusių 1945–1953 m. 1945 m. kovo 11–12 d. Labanoro girioje prie Kiauneliškio kaimo, įvyko vienas didžiausių mūšių su NKVD kariuomene.
Apie laisvės kovas 19 a. byloja 1863 m. sukilimo dalyvių kapai prie Antaliedės. Juos žymi 1932 m. pastatyti paminklai, viename kape palaidota 11, antrame – 2 sukilėliai.

Dailės vertybės
Dauguma dailės vertybių yra rajono bažnyčiose. Tai apeiginiai – liturginiai indai ir drabužiai, paveikslai, varpai, kurių yra gausiausia Švenčionių, Pavoverės, Adutiškio bažnyčiose.

Etnokultūriniai paveldo objektai
Etnokultūrinį paveldą sudaro keturi rajono gatviniai kaimai.
Vidutinė - kaimas Strūnaičio seniūnijoje, kuriame yra 9 etnokultūrine verte pasižyminčios sodybos, jose 22 pastatai.
Modžiūnai - kaimas Cirkliškio seniūnijoje, kuriame 8 etnokultūrine verte pasižyminčios sodybos, jose 19 pastatų.
Mėžionys – kaimas Cirkliškio seniūnijoje, – tai 52 sodybų gatvinis rėžinis kaimas, kuriame 9 etnokultūrine verte pasižyminčios sodybos, jose 19 pastatų.
Kretuonys – kaimas Švenčionėlių seniūnijoje, kuriame 10 etnokultūrine verte pasižyminčių sodybų, jose 29 pastatai.

Mitologiniai paveldo objektai
Cirkiškio seniūnijoje dėmesį patraukia Mėžionių akmuo su ženklais.
Tai didžiulis rausvo granito 5x4m, kiek įdubusia viršutine dalimi riedulys su neaiškiais ženklais pietinėje pusėje. Akmens aukštis –1,5 m. Dėl savo didumo akmuo vadinamas „Pirtimi“. Prie akmens anksčiau buvęs šaltinis, žmonių vadinamas stebuklingu.


 

Paskutinis atnaujinimas: 2021-05-04 14:04:38
SAVIVALDYBĖS MERAS

Mero darbotvarkė

Naujienų prenumerata
POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
 Video archyvas 
 
Vardadieniai { visi }
Šiandien:
Skomantas
Girvydė
Virgilijus
Rytoj:
Rimgaudas
Vakarė
Stefanija











































 
© Švenčionių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas