Pabradės seniūnijos seniūnė
Ana Zingerienė

Seniūnija

Seniūnijos plotas 36514 ha, iš jų 17 % užima žemės ūkio naudmenos, 71% – miškai, 12 % – vandenys ir kitos paskirties plotai.

Seniūnijoje gyvena 6673 gyventojas.

Pabradės seniūnija yra Švenčionių rajono pietvakarinėje dalyje. Seniūnijos teritorijoje yra 93 gyvenvietės: 1 miestas, 61 kaimas, 32 viensėdijos. Seniūnijos centras – Pabradės miestas. Didesni iš kaimų: Karkažiškės kaimas (341 gyventojas), Pavoverės kaimas (395 gyventojai), Zalavo kaimas (132 gyventojai).

Pabradė yra įsikūrusi abipus Žeimenos upės, prie santakos su Dubingos upe. Miestas yra 45 km atstumu nuo Vilniaus, Daugpilio kryptimi, iki rajono centro – Švenčionių – 38 km. Pabradės miestas yra išskirtinis tuo, kad jame gausu ne tik upių vingių, miškų, bet ir Pabradėje gyvenančių įvairių tautų, kurie puoselėja savo kultūrą. Čia įsikūręs Užsieniečių registravimo centras, kurio prieglobsčio prašytojai aktyviai įsijungia į kultūrinę veiklą.

Renovuotame Pabradės miesto kultūros centre yra 12 meno mėgėjų kolektyvų, iš kurių 3 yra pelnę Lietuvos nacionalinio kultūros centro nominaciją „Aukso paukštė“. Čia veikia Tautodailės studija, kurios dalyviai puoselėja šiuos senovinius amatus: aukštaitiškų juostų pynimas, verpimas, mezgimas, medžio drožyba, nerimas vašeliu, karpiniai. Organizuojamos tautodailės mugės, edukacijos.

Garsiausi Pabradės meno kolektyvai, kurie garsina Pabradę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tai Pabradės fanfarinis orkestras (vadovas Bronislovas Vilimas) bei Pabradės meno mokyklos šokių kolektyvas „Gelmė“.

Pabradėje taip pat veikia sportinio ėjimo klubas, kurio prezidentas yra Viktoras Meškauskas. Jo garsūs auklėtiniai – Živilė Vaiciukevičiūtė, Artūras Mastianica.

Pabradės apylinkės garsėja gražiu gamtovaizdžiu. Miestas atsinaujina, gražėja. Renovuotas Pabradės miesto kultūros centras, gimnazijos, poliklinika. Sutvarkyta Žeimenos upė pakrantė – išvalytas ir įrengtas krantas, įrengta baidarių prieplauka, vaikų žaidimo aikštelė. Sporto mylėtojams įrengti lauko treniruokliai, futbolo bei krepšinio aikštelės, vieta riedlenčių sportui.

2020 m. Pabradės miesto Vilniaus g. 108B daugiabutis tapo metų renovacijos projekto rinkimų vienu iš nugalėtojų.

Yra nutiestas dviračių ir pėsčiųjų takas tarp Pabradės ir Pavoverės.

Į pietus nuo Pabradės, 5 km atstumu yra Karkažiškės gyvenvietė. XVI a. Karkažiškių apylinkėje minimas dvaras. Manoma, kad pirmąją bažnyčią pastatė Jokūbas Nemirovičius. 1502 m. jo duktė Jadvyga klebonijai dovanojo palivarką, 2 smukles ir kito turto. Prie Žeimenos upės buvo Karkažiškės muitinė. Nuo XVIII a. minima Karkažiškės mokykla. Ilgą laiką kaimas buvo didesnis už Pabradę, kol nebuvo nutiestas geležinkelis. 1670 m. atstatyta senoji bažnyčia, tačiau 1838 m. ji sudegė. 1913 m. baigta mūryti dabartinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, tačiau 1963 m. ji uždaryta. Tikintiesiems grąžinta 1990 m.

Iš Pabradės keliu vykstant link Švenčionių yra sena Pavoverės gyvenvietė, buvusi dvarvietė, vadinta Sorokpoliu. Dvaras priklausė Sorokoms. Iš tų laikų išliko medinė bažnytėlė (statyta 1750 m.). Varpinė statyta kiek vėliau. Bažnyčia respublikinės, varpinė – vietinės reikšmės architektūros paminklai. 14 paveikslų, esančių bažnyčioje – vietinės reikšmės dailės paminklai; du varpai – respublikinės reikšmės paminklai. XVIII a. Pavoverėje atidaryta mokykla. Šią vietovę lankė mokslo ir meno žmonės iš Vilniaus universiteto.

Pabradės seniūnija – ežerų, upių kraštas. Seniūnijos teritorijoje apie 50 ežerų, 10 upių, tarp jų ir Žeimena.

4864 ha žemės priklauso Asvejos regioniniam parkui. Parke gausų geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, botaninių vertybių. Hidrografiniu požiūriu vertingiausias yra ilgiausio (22 km, su Žalktynės ir Viriogalos įlankomis apie 30 km), vieno giliausių (50,2 m) ir didžiausių (1015 ha) Lietuvoje ežero – Asvejos – hidrografinis kompleksas, kurį sudaro dvi ežero dalys, sujungtos Žingių protaka, Vainikų, Bieliškių ir kitos salos, Šakymo, Dubingių pusiasaliai. Yra vertingų pelkinių kompleksų, iš kurių pagrindinis – Purviniškių – paskelbtas telmologiniu draustiniu, pasižyminčiu retų augalų bei gyvūnų rūšių gausa. Parko teritorijoje, Šakymo pusiasalyje, yra išlikę senųjų ąžuolynų, o Purviniškių pelkėje – juodalksnynų. Miškai užima pietinę vieno didžiausių Lietuvos masyvų – Labanoro–Pabradės girios – dalį. Prie Baluošo ežero, Baluošų kraštovaizdžio draustinyje yra išlikusių sengirių. Parke daug vertingų medžių: storiausia Lietuvoje Purviniškių pušis, kuriai apie 350 metų, Beržos, Šakymo, Purvino, Karpakėlio ąžuolai, Padubingės liepos. Yra parke ir kitų kultūros paveldo vertybių. Purviniškių kaime išlikę grafo Tiškevičiaus medžioklės namai, kuriuose šiuo metu įsikūrusi girininkija.

10 km į šiaurės rytus nuo Pabradės, prie Žeimenos upės, yra Meškerinės kaimas. Praeityje vietos dvarininkas ten turėjo įsirengęs tvenkinius, augino žuvį. Dabar tvenkiniai įrengti iš naujo – didesni. Meškerinės kaime šiuo metu veikia Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žeimenos filialas.

Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia, pastatyta 2007 metais;
Pabradės Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (buvusi Šv. Juozapato bažnyčia, pastatyta 1927 m.);
Pabradės Šv. apaštalų Petro ir Povilo sentikių cerkvė;
Karkažiškės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčia;
Grafo Tiškevičiaus medžioklės namai;
storiausia Lietuvoje Purviniškių pušis;
Beržos, Šakymo, Purvino, Karpakėlio ąžuolai; 
Padubingės liepos; 
Pabradės miesto skveras; 
Pabradės miesto žemutinis parkas; 
Abejučių piliakalnis;
Baliulių piliakalnis.

UAB Intersurgical – medicinos įrangos gamyba;
Užsieniečių registracijos centras;
UAB Pabradės kartonas – kartono gamyba;
UAB Polymer Recycling – kombinuotos pakuotės perdirbimas į statybines plokštes;
UAB Baloša – durpių gavyba; 
UAB VD Pack – polietileninių gaminių produkcija;
UAB Pabradės komunalinis ūkis;
UAB Monblana – gamyba iš metalo ir plastiko;
UAB SG dujos – suslėgtų gamtinių dujų gamyba, ekologiškas kuras transportui; 

Pabradės „Ryto“ gimnazija, Upės g. 19, Pabradė
Tel. (0 387) 54 478

Pabradės „Žeimenos“ gimnazija, Vilniaus g. 43, Pabradė
Tel.: (0 387) 54 594

Pabradės meno mokykla, Vilniaus g. 8, Pabradė 
Tel. (0 387) 54 205

Švenčionių RPSPC Pabradės padalinys,
Upės g. 40, LT-18169 Pabradė.
Tel.: (0 387) 54 435, 54 133.

Pavoverės medicinos punktas
Baliulių k., Pabradės sen., Švenčionių raj. 
Tel.: (0 387) 45 410.

Pavoverės kaimo klubas, kuriame 2011 metais įkurtas varinių instrumentų orkestras, vadovaujamas maestro Broniaus Vilimo.
Pabradės mieste veikia bendruomenė „Domus“, Pavoverės kaime bendruomenė „Žadintuvas“, Karkažiškės kaime bendruomenė „Laurus“.

Aktyviausios seniūnijos bendruomenės

Pabradės bendruomenė „Domus“; 
Pabradės bendruomenė „Spindulys“; 
Asociacija „Dubingėlė“; 
Pavoverės kaimo bendruomenė „Žadintuvas“; 

Pabradės miesto kūrėjai

Irena Kerulienė, mokytoja, Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ poetė. Išleido 5 poezijos knygas:

„Kur mūsų šaknys slypi“, 2019 m.

„Prie slenksčio“, 2020 m.

„Bobulės ant suoliuko“, 2021 m.

„Išburki man meilę“, 2022 m.

„Aitvaras virš pievos“, išleido 2023 m.

Dalia Tarailaitė–Valeikienė, poetė, karpinių meistrė. Išleidusi 2 knygas „Trioletai“, „Rytas pienių pievoje“;

Andrius Makarevičius, dailininkas. Gimęs ir augęs Pabradėje, šiuo metu gyvena Vilniuje. Tapantis peizažus, abstrakčius paveikslus, žmones, garsių žmonių iliustracijas, aktus, mitologinius paveikslus. Nuo 2003 m. menininkas rengia personalines ir aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, projektuose. Nuo 2017 metų yra Lietuvos Dailininkų Sąjungos narys;

Jonas Vainauskas, Pabradės miesto istorijos fotomenininkas.

Comments are closed.

Close Search Window