Lietuviškai English Polish
Versija neįgaliesiems
Į pradžiąSvetainės žemelapisEl.paštas
Į pradžią
Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 19
LT-18116 Švenčionys
Tel. (8 387) 66 372
Faks. (8 387) 66 365
El. paštas savivaldybe@svencionys.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 188766722
Naujienos Apie savivaldybę Gyventojams Investuotojams Turizmas Renginiai Korupcijos prevencija
2017 m. spalio 22 d.

KITA INFORMACIJA
- Pagrindinis puslapis
- Atliekų tvarkymas
- Civilinė sauga
- Mobilizacija
- Nuotraukų galerija
- Želdiniai
- Klausimai atsakymai
- Gyventojų skelbimai
- Laisvos darbo vietos
- Svetainės struktūra
- Pastebėjus klaidą

Prisijungimas gyventojams

Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo: 2006-05-02
Iš viso apsilankė: 6018496
Šiandien apsilankė: 233
Dabar naršo: 24


Pabradės seniūnija

Pašto g. 6, LT-18175 Pabradė 
Švenčionių r.
Tel. (8 387) 54 332, 54 244
54 233, 54 368, 54 538
El. paštas pabrades.sen@svencionys.lt

Pabradės seniūnas
Edvard Voršinski
Tel. (8 387) 54 233
El. paštas edvard.vorsinski@svencionys.lt


Seniūnijos plotas 36514 ha, iš jų 17 % užima žemės ūkio naudmenos, 71% – miškai, 12 % – vandenys ir kitos paskirties plotai.

Seniūnijoje gyvena 7287 gyventojai.

Pabradės seniūnija yra Švenčionių rajono pietvakarinėje dalyje. Seniūnijos centras – Pabradės miestas (5492 gyventojų), įsikūręs abipus Žeimenos upės, prie santakos su Dubingės upe. Miestas yra 45 km atstumu nuo Vilniaus, važiuojant Vilnius-Zarasai plentu, Daugpilio kryptimi. Iki rajono centro – Švenčionių – 38 km.


Rašytiniuose šaltiniuose Pabradės dvaras minimas nuo XV a. antros pusės. Pabradė įsikūrusi abipus Žeimenos, į kurią įteka Dubinga, upės. Žeimena ties Pabrade yra srauni ir rėvinga. Kadangi tais laikais tiltų nebuvo, upę reikėdavo perbristi. Manoma, kad šios gyvenvietės pavadinimas kilęs nuo žodžių „brasta“ (negili upės vieta, per kurią galima perbristi) arba „palei brastą“ (lenkiškai brodzić, brodzenie).
Pirmieji Pabradės savininkai buvo Andžejus ir Ježis Nasilovskiai. Vėliau savo žemes jie pardavė Vilniaus pilininkui, Barboros Radvilaitės tėvui Jurgiui Radvilai. Po jo Pabradę valdė J. Radvilos sūnus Mykolas Radvila.
Nors XVI a. antroje pusėje vietovėje gyveno tik 70 žmonių, 1571 m. karalius Žygimantas Augustas suteikė Pabradei miesto privilegiją, tačiau vietovė neišaugo. 1582 m. Mykolas Radvila padovanojo Pabradę Janui Šveikovskiui, o 1664 m. karalius Janas Kazimiras pasirašė aktą, suteikiantį Pabradės šeimininkui teisę per Dubingos upę pastatyti tiltą ir už naudojimąsi juo rinkti pinigus, pvz., už žirgą – po 2 šilingus, už karvę, avį, veršį – po 1 šilingą. Už smulkius gyvulėlius tekdavo mokėti po 1 pinigėlį.
Jau senaisiais laikais per Pabradę ėjo Vilniaus-Švenčionys-Daugpilis karinės paskirties kelias ir Inturkės-Molėtų vieškelis.
Mirus J. Šveikovskiui, Pabradė atiteko Mykolui Tyzenhauzui (1672 m.). Prie Vilniaus vieškelio Tyzenhauzai pastatydino užvažiuojamuosius namus. 1722 m. balandžio 15 d. inventoriuje jau minimi nauji užvažiuojamieji plūkto molio namai. Po Tyzenhauzų Pabradę valdė dar keletas savininkų.
1751 m. Pabradę nusipirko Pranas Abramavičius, po penkerių metų – Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis. Nuo 1789 m. Pabradės savininkas – Lietuvos didysis etmonas Simonas Kasakovskis. 1790 m. dvaro inventoriaus duomenimis, tuo metu Pabradėje buvo 23 gyvenamieji ir vieni užvažiuojamieji namai. Viena miestelio pusė (dešinysis Žeimenos krantas) priklausė Vilniaus apskričiai, antra (kairysis upės krantas) – Švenčionių apskričiai. Abi dalys buvo sujungtos tiltu.
1795 m. Pabradę okupavus rusams, žemė buvo suskirstyta sklypais, kurie buvo dalijami atvykusiems kolonistams. Devyni kilometrai į šiaurės rytus nuo Pabradės, netoli Žeimenos upės, buvo įkurtas poligonas, baigtas įrengti 1904-1905 m. (rusų ir japonų karo metu). Kolonistai ir poligono kariai gerokai nutautino apylinkės lietuvius.
Pasakojama, kad 1812 m. Pabradės užvažiuojamuosiuose namuose, traukdamasis iš Rusijos, su savo kariuomenės likučiais trumpam buvo apsistojęs prancūzų karvedys Napoleonas.
1859 m. dalį Pabradės (Vilniaus apskr.) įsigijo grafas Tiškevičius. Kitą Žeimenos krantą valdė Lappas. 1897 m. dešiniajame Žeimenos krante (Vilniaus apskr.) buvo 28 kiemai ir užvažiuojamieji namai, kairiajame krante (Švenčionių apskr.) – 12 kiemų, 2 parduotuvės, 2 smuklės, sinagoga.
XIX a. antroje pusėje, apie 1860 metus, per Pabradę nutiestas geležinkelis Peterburgas-Varšuva, pastatyta geležinkelio stotis. Tai turėjo didelės įtakos miestelio plėtrai, gyventojų skaičiaus augimui.
1915-1918 m. miestas tapo Pabradės apskrities centru.
1927 m. buvusioje stačiatikių cerkvėje buvo įrengta Pabradės šv. Juozapato katalikų bažnyčia (neobizantinio stiliaus architektūra). Tais pačiais metais grafas Tiškevičius pastatė nedidelį vandens malūną, o kiek vėliau – kartono fabriką.
Pabradės istorija susijusi su labai prieštaringai vertinama Lenkijos maršalo Jozefo Pilsudskio-Ginetos asmenybe (1867-1935). Jis gimė Lietuvos bajorų šeimoje, 13 km nuo Pabradės esančiame Zalavo kaimo dvare. Istorijos mokytojos T. Myško duomenimis, J. Pilsudskio pavardė sietina su vietovardžiu Pilsūdai. 1929 m. J. Pilsudskio rūpesčiu Pabradėje pastatyta mokykla, ant kurios buvo toks užrašas: „Szkoła powszcechna imenia Jozefa Pilsudskiego“.
1920-1939 m. vietovę valdant lenkams, Pabradė buvo valsčiaus centras. Veikė keletas nedidelių pramonės įmonių, elektrinė, lenkų 7 skyrių pradinė mokykla, nemažai krautuvių, vilnų karšykla, galvijų skerdykla ir kt.
1939 m. remiantis Lietuvai primesta Maskvos sutartimi, Pabradėje buvo įkurta sovietinė karinė bazė, 1940 m. birželio 15 d. tapusi placdarmu sovietinei okupacinei kariuomenei.
Lietuvai atgavus Vilnių, Pabradei buvo suteiktos kurorto teisės.
Antrojo pasaulinio karo metais (iki 1944 m.) Pabradėje veikė priverčiamojo darbo stovykla. Čia buvo kalinami antifašistai (daugiausia komunistai), administracine tvarka nubausti atlikti priverčiamuosius darbus.
Sutriuškinus vokiečių kariuomenę, prasidėjo rusų okupacija.
Po karo Pabradėje beveik neliko lietuvių. Miestas lietuvėjo tik iš kitų vietovių atsikeliančių gyventojų dėka.
Sovietmečiu, 1950-aisiais, buvo įkurtas Pabradės rajonas, kurį sudarė 23 apylinkės; 20 iš jų priklausė Švenčionių, 3 – Vilniaus apskritims. Pabradei dar kartą suteiktos miesto teisės. Ėmė atsigauti nualintas ūkis. Veikė kartono fabrikas (įk. 1929 m.), pieninė, lentpjūvė, keletas smulkių įmonėlių bei amato dirbtuvių. Suaktyvėjo kultūrinis gyvenimas – buvusi sinagoga buvo pertvarkyta į kultūros namus, 1948 m. atidaryta miesto biblioteka. 1955 m. Pabradėje įvyko pirmoji miesto dainų ir šokių šventė, kurioje aktyviai dalyvavo moksleivija.
Deja, 1956 m. vasarą kartono fabriko vandens saugyklos pylimui neišlaikius spaudimo, galinga vandens srovė nuvertė du tiltus, keletą namų ir buvusią sinagogą. Miestas ilgam liko be kultūros židinio.
1957 m. rugsėjo 1-ąją Pabradės rajono tarybos Vykdomo komiteto Kazimiero Ignatavičiaus ir Švietimo skyriaus vedėjo Broniaus Pociaus rūpesčiu atidaryta lietuviška septynmetė mokykla, 1959-aisiais reorganizuota į 2-ąją vidurinę mokyklą.
1959-aisiais Pabradės rajonas panaikintas. Viena iš 23 apylinkių buvo priskirta Švenčionių, kitos apylinkės – Nemenčinės rajonams. Iš pradžių Pabradė priklausė Nemenčinės rajonui, nuo 1962 m. pabaigos – Švenčionių rajonui.
1963 m. duris atvėrė naujieji miesto kultūros namai, rusų ir lenkų 1-oji vidurinė mokykla. Kultūros namuose įsikūrė miesto biblioteka. Muzikos mėgėjus sukvietė muzikos mokykla.
Septintame dešimtmetyje miestas išaugo. 1964 m. buvusios kabelių gamyklos (įk. 1960 m.) bazėje įsikūrė skaičiavimo prietaisų gamykla „Modulis“, kuri tapo miesto ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros pagrindu.
Daug dėmesio buvo skiriama švietimui. Pedagogai rūpinosi, kad būtų išplėsta lietuviška 2-oji vidurinė mokykla. 1974 m. sausio 19 d. duris atvėrė šios mokyklos priestatas (Upės g. 19). 1990 m. 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas „Ryto“ mokyklos vardas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, miestui atsivėrė visokeriopos plėtros galimybės. Susikūrė nemažai uždarųjų akcinių ir akcinių bendrovių, individualių įmonių. Daugiausia miesto gyventojai dirba statybinių medžiagų, popieriaus, medžio apdirbimo, prekybos ir aptarnavimo įmonėse. 1997 m. Pabradėje įsteigtas Užsieniečių registravimo centras.
Dabar Pabradėje yra 2 gimnazijos(„Ryto“ ir „Žeimenos“), vaikų lopšelis – darželis „Varpelis“, biblioteka, paštas, Pabradės vaikų globos namai, Socialinės globos namai, meno mokykla, LR centrinis poligonas. Aktyvi kultūrinė veikla vykdoma Pabradės kultūros centre.

Paminklai ir lankytinos vietos:
XVIII a. smuklė – istorijos paminklas;
Švenčiausios Mergelės Marijos, šeimų karalienės bažnyčia, pastatyta 2007 metais;
Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (buvusi Šv. Juozapato bažnyčia, pastatyta 1927 m.)
Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčia,
Karkažiškės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia;
Pabradės sentikių cerkvė

Seniūnijos teritorijoje yra 93 gyvenvietės: 1 miestas, 61 kaimas, 32 viensėdijos. Didesni iš kaimų: Karkažiškės kaimas (341 gyventojas), Pavoverės kaimas (395 gyventojai), Zalavo kaimas (132 gyventojai).
Į pietus nuo Pabradės, 5 km atstumu yra Karkažiškės gyvenvietė. XVI a. Karkažiškių apylinkėje minimas dvaras. Manoma, kad pirmąją bažnyčią pastatydino Jokūbas Nemirovičius. 1502 m. jo duktė Jadvyga klebonijai dovanojo palivarką, 2 smukles ir kito turto. Prie Žeimenos upės buvo Karkažiškės muitinė. Nuo XVIII a. minima Karkažiškės mokykla. Ilgą laiką kaimas buvo didesnis už Pabradę, kol nebuvo nutiestas geležinkelis. 1670 m. atstatyta senoji bažnyčia, tačiau 1838 m. ji sudegė. 1913 m. baigta mūryti dabartinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, tačiau 1963 m. ji uždaryta.Tikintiesiems ji grąžinta 1990 m.
Iš Pabradės keliu vykstant link Švenčionių yra sena Pavoverės gyvenvietė, buvusi dvarvietė vadinta Sorokpoliu. Dvaras priklausė Sorokoms. Iš tų laikų išliko medinė bažnytėlė (statyta 1750 m.). Varpinė statyta kiek vėliau. Bažnyčia respublikinės, varpinė – vietinės reikšmės architektūros paminklai. 14 paveikslų, esančių bažnyčioje – vietinės reikšmės dailės paminklai; du varpai – respublikinės reikšmės paminklai. XVIII a. Pavoverėje atidaryta mokykla. Šią vietovę lankė mokslo ir meno žmonės iš Vilniaus universiteto.
Pabradės seniūnija – ežerų, upių kraštas. Seniūnijos teritorijoje apie 50 ežerų, 10 upių, tarp jų ir Žeimena.
4864 ha žemės priklauso Asvejos regioniniam parkui. Parke gausų geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, botaninių vertybių. Hidrografiniu požiūriu vertingiausias yra ilgiausio (22 km, su Žalktynės ir Viriogalos įlankomis apie 30 km.), vieno giliausių (50,2 m.) ir didžiausių (1015 ha) Lietuvoje ežero – Asvejos – hidrografinis kompleksas, kurį sudaro dvi ežero dalys, sujungtos Žingių protaka, Vainikų, Bieliškių ir kitos salos, Šakymo, Dubingių pusiasaliai. Yra vertingų pelkinių kompleksų, iš kurių pagrindinis – Purviniškių – paskelbtas telmologiniu draustiniu, pasižyminčiu retų augalų bei gyvūnų rūšių gausa. Parko teritorijoje, Šakymo pusiasalyje, yra išlikę senųjų ąžuolynų, o Purviniškių pelkėje – juodalksnynų. Miškai užima pietinę vieno didžiausių Lietuvos masyvų – Labanoro – Pabradės girios – dalį. Prie Baluošo ežero, Baluošų kraštovaizdžio draustinyje yra išlikusių sengirių. Parke daug vertingų medžių: storiausia Lietuvoje Purviniškių pušis, kuriai apie 350 metų, Beržos, Šakymo, Purvino, Karpakėlio ąžuolai, Padubingės liepos. Yra parke ir kitų kultūros paveldo vertybių. Purviniškių kaime išlikę grafo Tiškevičiaus medžioklės namai, kuriuose šiuo metu įsikūrusi girininkija.
10 km. į šiaurės rytus nuo Pabradės, prie Žeimenos upės yra Meškerinės kaimas. Praeityje vietos dvarininkas ten turėjo įsirengęs tvenkinius, augino žuvį. Dabar tvenkiniai įrengti iš naujo – didesni. Meškerinės kaime šiuo metu veikia Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žeimenos filialas.
Seniūnijoje vystoma: miškų ūkis (Magūnų, Meros, Pabradės, Purviniškių, Žeimenos girininkijos),

Įmonės, įstaigos:

UAB Intersurgical – medicinos įrangos gamyba;
Užsieniečių registracijos centras;
UAB Pabradės kartonas – kartono gamyba;
UAB Polymer Recycling - kombinuotos pakuotės perdirbimas į statybines plokštes;
UAB Baloša - durpių gavyba; 
UAB VD Pack – polietileninių gaminių produkcija;
UAB Pabradės komunalinis ūkis;
UAB Monblana – gamyba iš metalo ir plastiko;
UAB SG dujos – suslėgtų gamtinių dujų gamyba, ekologiškas kuras transportui

Medicinos punktai:
Švenčionių RPSPC Pabradės padalinys,
Upės g. 40, LT-18169 Pabradė.
Tel.: (8 387) 54 435, 54 133.
Pavoverės medicinos punktas
Baliulių k., Pabradės sen., Švenčionių raj. 
Tel.: (8 387) 45 410.

Kita informacija:
Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazija,
Vilniaus g. 43, LT-18177 Pabradė.
Tel.: (8 387) 54 594.

Pabradės „Ryto“ gimnazija,
Upės g. 19, LT-18169 Pabradė.
Tel. (8 387) 54 478.
Pavoverės kaimo klubas, kuriame 2011 metais įkurtas varinių instrumentų orkestras, vadovaujamas maestro Broniaus Vilimo.
Pabradės mieste veikia bendruomenė „Domus“, Pavoverės kaime bendruomenė „Žadintuvas“, Karkažiškės kaime bendruomenė „Laurus“.

[Atgal]

Paskutinis atnaujinimas: 2017-05-23 13:34:53
SAVIVALDYBĖS MERAS

Mero darbotvarkė

Naujienų prenumerata
POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
 Video archyvas 
 
Vardadieniai { visi }
Šiandien:
Viltaras
Mingedė
Severinas
Aliodija
Rytoj:
Sanginas
Ramvydė
Odilija















































 
© Švenčionių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas